vaivorykštė

vaivórykštė sf. (1) Š, DŽ, NdŽ, FrnW, LKAI181, Tlž, vaivorýkštė (1) Š, Rtr, NdŽ, KŽ, LKAI181, Kl, Grg, Bsg, Jnš; M, L 1. įvairiaspalvė lanko pavidalo juosta, atsirandanti lūžtant saulės spinduliams lietaus lašuose, laumės juosta: Vaivórykštės spalvos FzŽ297. Vaivórykštė gera vandenį iš upės Lk. Vaivorykštė po lietaus stovi ilgai prieš prastą orą, jeigu išnyksta greitai – bus giedra sp. Įpykintas kalakutas išpučia kaklą, mirgantį visomis vaivorykštės spalvomis, pašiaušia plunksnas rš. | prk.: Sako, vaikystėje pasaulis pačiomis gražiausiomis spalvomis nutapytas, vaivorykščių juostomis perjuostas, šviesiausios saulės nutviekstas sp. Žiūrėk – mums saulė kelią vaivorykštėm nudažo S.Nėr. ^ Lygu vaivorýkštė žiba puikus drabužis J. 2. Kš švytintis ratilas, spindintis aplink saulę ar mėnulį. 3. nespėjama surišti pradalgė: Mergikės ir išžiovine nespė[ja] rišti, vaivorykščių pilna dirva Up. Viename kitame rėžyje matėsi po vieną, dvi, kitur net tris vaivorykštes rš.

◊ pùtros vaivórykštė Rt besotis: Pùtros vaivórykštė tu, bėk numo putros gerti! Lk.